Laisvė nuo to, kas yra žinoma

Yra du proto tipai. Pirmasis tipas - tai atviras protas, kitas - uždaras protas. Uždaras protas sako: "Yra štai taip, aš tai žinau", ir tuo viskas pasakyta. Ir uždaras protas tampa užšalusiu, sukaulėjusiu. Atviras protas sako: Gali būti, įmanoma, aš nežinau". Kas kartą, kai jums atrodo, kad situacija yra aiški, jūs klijuojate etiketę: "Aš žinau, kas tai yra". Nuo to ir prasideda jūsų problemos. Problemos visada prasideda, kai galvojate, kad jūs žinote. Jeigu nežinote, jūsų protas atviras ir jūs sakote: "O, gali būti, tame yra tiesos, įmanoma, aš nežinau". Jūs laukiate. Jūs negalite priklijuoti etiketės, kai sakote, kad nežinote.

Kiekvieną kartą, kai jūs galvojate, kad su jumis pasielgė neteisingai, arba kad jūs kenčiate, arba kad jūs auka, - visa tai priskiriama vienai sričiai: "Aš žinau". Kiekvieną kartą, kai mes klijuojame etiketę: "Negerai", tai išeina iš to, kad mes žinome. Kančia - tai riboto žinojimo rezultatas. Kai yra nuostaba, kantrybė, džiaugsmas ir jūs esate būsenoje: "Aš nežinau", gyvenimas pereina nuo riboto "Aš žinau" prie būsenos, kai viskas įmanoma.

Didžiausia problema - kai galvojate, kad pažįstate pasaulį. Juk tai nėra tiesiog pasaulis. Šiame pasaulyje yra daugybė sluoksnių. Kai esate įskaudinti, taip yra dėl kokios nors priežasties. Yra dar viena styga, kuri įsitempia. Kai jūsų protas atviras visoms galimybėms ir šalia to atsitinka koks nors įvykis, gali būti daugybė priežasčių, kodėl vyksta būtent taip. Galimybės egzistuoja ne tik šiurkščiame būties lygmenyje, gali būti ir kitų, kur kas subtilesnio lygmens priežasčių.

Tarkim, jūs grįžote namo ir aptikote, kad jūsų kambario draugas sukėlė neįtikėtiną betvarkę. Jūs susierzinote. Jūs galvojate, kad jūsų pykčio priežastis yra ta, jog kambario draugas sukėlė betvarkę. Tačiau kažkas gali vykti ir subtiliajame lygmenyje. Gali būti, kad šioje erdvėje buvo kažkoks pyktis, kuris sukėlė vibracijas. Būtent šiuo momentu ore yra dar kažkas, bet jūs galite matyti tik žmogų, kuriantį chaosą aplink jus, ir visą savo pyktį suverčiate šiam žmogui. Štai kas vyksta dėl riboto žinojimo.

Kai siejame emocijas su žmonėmis, ciklas tęsiasi ir jūs niekad nuo jo neišsilaisvinsite. Tačiau yra viena galimybė išlaisvinti save nuo šio ciklo. Visų pirma, atskirkite emociją nuo žmogaus ir nuo įvykio, priimkite ją kaip emociją erdvėje arba laike. Tai mokslas, kuris vadinasi astrologija. Astrologija - tai žinios apie tai, kad Visata yra vieninga. Jeigu į ranką įdursime smeigtuku, tai visas kūnas, viskas kūne apie tai žino, jaučia, juk taip? Viso labo dūris į ranką yra juntamas visu organizmu. Kiekviena ląstelė susijusi su visu žmogumi. Būtent taip visi yra susiję su visa visata ir su visais likusiais žmonėmis. Šios Visatos subtiliajame lygmenyje egzistuoja tik vienas gyvenimas. Šiurkščiajame lygyje atrodo, kad egzistuoja daug gyvenimų, bet jums einant vis gilyn ir gilyn, telieka viena būtis, vienas Dieviškumas.

Išmintingas žmogus niekada neklijuoja etikečių atskiriems žmonėms, arba: išmintingo žmogaus akyse atskiras žmogus baigia egzistuoti. Taip, viename lygmenyje yra visa ši veikla, skirtingi žmonės, visi skiriasi, yra jauni, seni, protingi, išmintingi ir buki, visų tipų. Viename lygmenyje yra skirtingų tipų žmonės, bet daug gilesniame lygmenyje esate tik jūs. Tik jūs ir daugiau nieko.

Klausimas: Aš girdėjau Jus seniau sakant, kad mums niekada neduodama problema, kuriai neturėtume paruošto sprendimo. Ar galėtumėte papasakoti apie nesėkmę?

Jums niekada neduodama problema, su kuria jūs negalėtumėte susitvarkyti. Bet kuri problema, su kuria jūs susiduriate, duota jums dėl to, kad jūs įsisąmonintumėte savo galimybes, kiek daug jūs galite dar aptikti savyje. Kiek dar daugiau mokėjimų, talentų, džiaugsmo galėtų pasireikšti jumyse. Štai kaip yra. Problemos verčia dirbti mūsų protą, mūsų intelektą. Tada, kai mums išties reikalingas intelektas. Jeigu problemos nėra, mes galime tapti panašūs į karves. Karvės neturi problemų. Jos valgo žolę, geria vandenį ir miega. Taip pat jeigu mūsų gyvenimas eitų sklandžiai, nebūtų nieko, kas reikalautų mūsų dėmesio, mes tiesiog miegotume ir darytumėmės vis bukesni ir bukesni. Dieviškumas davė jums tokias smegenis tam, kad jūs būdrautumėte. Ir kiekviena problema duodama tam, kad išnaudotumėte šias smegenis.

Mes gi darome atvirkščiai: arba neišnaudojame šių smegenų ir pasunkiname padėtį, arba naudojamės jomis ir įsigyjame vis naujų problemų, vietoje to, kad jas spręstume! Jeigu turime problemą, vietoje to, kad ieškotume jos sprendimo, mes tęsiame analizę kiek ta problema gali būti rimta arba kas blogesnio dar gali nutikti. Nedera grąžinti šių smegenų Dievui nepanaudotų!

Ką jūs laikote nesėkme? Dažnai tai, ką laikote nesėkme, truputį vėliau virsta sėkme. Vaikystėje jūs svajojote tapti sunkvežimio vairuotoju. Kai paaugote, jus privertė tapti gydytoju, o paskui jūs supratote, kad tai buvo geras pasirinkimas. Atsigręžkite atgal ir pasižiūrėkite, kad situacijos, kurios jums atrodė nesėkmėmis, tokios buvo tik dėl jūsų netoliaregiškumo. Galų gale, kiekviena situacija prisidėjo prie jūsų augimo arba padarė jus stipresnį ir kur kas labiau susikoncentravusį. Kiekviena nesėkmė kažkur giliai jūsų viduje pasireiškė labai teigiamai. Tai labai įdomu. Reikia pasižiūrėti į situaciją kitomis akimis.