Prieš pasirinkimą. Abiturientams ir jų tėvams

Labai greitai abiturientų būriai užpildys aukštųjų mokyklų priėmimo komisijų holus. Liko visai nedaug laiko galutinai apsispręsti, kokį tolimesnį kelią pasirinkti. Tačiau, ar dažnai jums teko susidurti su tuo, kad mokykloje ar universitete sukauptų žinių neprireikė ateityje? Kaip dažnai tėvų, giminaičių ar socialinių stereotipų spaudimas netiesiogiai ar tiesiogiai paveikė tolimesnio išsilavinimo pasirinkimą?

Oficialiais duomenimis, apie 80% žmonių aukštąją mokyklą ar specialybę pasirenka nesąmoningai.

Jau nuo vaikystės vaiką stengiamasi užprogramuoti kaip kompiuterį, primesti jam socialines, tradicines taisykles, šablonus, psichotipus, pastatyti į tam tikrus rėmus. Dėl to gyvas biologinis modelis neranda harmonijos su kitų primestais veiksniais, ir tai gręsia asmenybės unikalumo praradimu.

Esamoje mokyklos švietimo sistemoje šablonų, taisyklių, chronologinių datų mokėjimas vertinamas kur kas geriau, negu sugebėjimas kurti eilėraščius ar mokėjimas istorinius įvykius interpretuoti savaip. Pažangumas darosi konkurentine kova, o vaikų baimė pralaimėti naudojama kaip pagrindinė priemonė mokslų motyvavimui.

Įsivaizduokite, vaikai tik išlaiko egzaminą mokykloje... ir staiga!..reikia nešti dokumentus į universitetą. Į kurį? Į pasirinkimo nuomonių žaidimą čia pat įsitraukia tėvų svarstymai, artimų draugų pasirinkimai, nedidelis aukštosios mokyklos atstumas nuo namų, valstybinės stipendijos gavimas ar karinės katedros egzistavimas arba tiesiog mokslo kaina.

Vaikai daro "savo" pasirinkimą, tačiau ar yra šansas įsisavinti žinias, jeigu nebuvo atsižvelgta į savo vidinius troškimus, savo unikalius įgimtus sugebėjimus, į savo talentą, galų gale.

Bet kokios žinios, jeigu jūs nesuprantate kam jos jums, nėra įsisavinamos. Jūs galite formaliai išmokti dalyką ir išlaikyti egzaminą, tačiau jūs nesuprasite jų iki galo ir per trumpą laiką pamiršite.

Reikėtų apsispręsti, kokios žinios atvers jūsų potencialą ir sudarys palankias sąlygas jūsų sparčiam karjeros augimui. Ar jūs turite visus reikiamus išteklius mokslams, o būtent: norą, susidomėjimą dalyku, sugebėjimus? Be šito negalima. Ypatingai svarbus veiksnys - emocinis potraukis. Suprantama, kad be jo, be potraukio ir malonumo, neįmanoma pasiekti laimėjimų. Banaliai, neįmanoma efektyviai pasinerti į mokslo procesą. Jaunam žmogui, kuris pasirinkdamas būsimą specialybę, neturi emocijų, mokytis žymiai sunkiau. Be emocijų mažėja ryšio tarp galvos smegenų neuronų aktyvumas, o paprastai tariant, žmogui tiesiog neįdomu.

Kai suprasite, kuo norite tapti ir kur mokytis toliau, raskite žmogų, kuris pabaigė tą aukštąją mokyklą. Pasižiūrėkite kuo jis tapo, ar mokymasis šioje mokykloje atnešė jam naudos? Ir, ar jūs norite būti panašus į šį žmogų?

Ir dar, vienas svarbiausių dalykų: prieš priimdami galutinį sprendimą pasirenkant profesiją, persikelkite laike, įsivaizduokite save po 20 metų.

Norėdami tai padaryti, užsimerkite, mintyse atsipalaiduokite, pajuskite kiekvieno raumens atsipalaidavimą. Lėtai įkvėpkite, iškvėpkite, ir pasistenkite kuo ryškiau ir stipriau įsivaizduoti jūsų pasirinktą profesiją po 20 metų. Įsivaizduokite kiekvieną detalę, kiekvieną smulkmeną ir mintimis pasinerkite į ją. Pajuskite iš vidaus, kiek ji jums patinka, ar jaučiate su ja harmonija.

Pabaigę pratimą, atsimerkite ir grįžkite į savo pirminę būseną.

Padarėte tai? Na, ir kuo gi jūs tapote? Ką pasiekėte savo profesijoje? Ar norite, kaip ir jaunystėje tęsti tobulinimąsi šioje specialybėje?

Jeigu atsakymas "taip", jūs teisingame kelyje.

Sekmės!